Pica marinara

Pica marinara yra neapolietiška pica, gaminama su pomidorais, česnaku, raudonėliu ir alyvuogių aliejumi, be sūrio. Ji pavadinta pagal jūreivių gaminimo stilių „alla marinara“, nors pavadinimo kilmė nėra visiškai aiški.

Kas tai iš tikrųjų

Pagrindas – plonas, raugintas kvietinių tešlos pagrindas, rankomis ištemptas ir kepamas labai karštoje krosnyje, tradiciškai malkomis kūrenamoje. Įdaras – plonas sluoksnis sutrinto arba persijoto pomidorų, pagardinto česnaku, džiovintu raudonėliu ir šiek tiek extra virgin alyvuogių aliejaus, dedamo prieš kepimą. Druskos naudojama nedaug. Skirtingai nei Margherita, ji nebūna su mocarela, todėl ją dar vadina neapolietiška pica be sūrio.

Panašios picos – Margherita, kuriai dedama šviežios mocarelos ir bazilikų, ir daugybė pomidorais grįstų picų, parduodamų kaip „marinara“ už Italijos ribų, kurioms dažnai dedama sūrio. Klasikinėje neapolietiškoje versijoje marinara be sūrio ir be bazilikų; skonį suteikia česnakas ir raudonėlis.

Kaip jis patiekiamas

• Valgoma sveika, ant lėkštės, peiliu ir šakute arba perlenkta per pusę ir valgoma rankomis, kaip įprasta neapolietiškai picai.
• Patiekiama iškart iš krosnies, kol pluta kraštuose dar traški, o viduryje minkšta.
• Paprastai valgoma kaip atskiras pagrindinis patiekalas, dažnai kaip paprastas valgis picerijoje.
• Paprastai prie stalo neduodama papildomo sūrio ar padažo.

Kaip įrašyti į meniu

• Rašykite „Pica marinara“ ir nurodykite įdarą: pomidorai, česnakas, raudonėlis, extra virgin alyvuogių aliejus.
• Nurodykite, kad ji gaminama be sūrio, kad svečiai nesitikėtų mocarelos.
• Alergenų informacijoje pažymėkite KVIEČIUS, nes tešla gaminama iš kvietinių miltų.
• Jei tešla gaminama su raugu arba ilgai rauginama, arba jei naudojamas šviežias, o ne džiovintas raudonėlis, nurodykite tai kaip variantą.