Humitas

Humita – tai šviežios saldžiosios kukurūzų tešlos, saldžios arba sūrios, suvyniotos į kukurūzų lapus ir garinamos. Tai Andų regiono patiekalas, kurį Ekvadoras dalijasi su Peru, Bolivija ir Argentina, o kiekviena šalis ir kiekvienas virėjas receptą šiek tiek keičia.

Tešla ruošiama iš šviežių kukurūzų, o ne iš džiovintų kukurūzų miltų, todėl ji minkšta ir drėgna. Ekvadoro virėjai gamina arba saldžią, su cukrumi, arba sūrią, su sūriu, o lapas garinimo metu išlaiko įdarą drėgną. Kadangi patiekalas paplitęs keliose šalyse, tas pats pavadinimas apima skirtingus receptus.

Kas tai iš tikrųjų

Šviežius saldžiuosius kukurūzus sutarkuojama arba sumalama į minkštą tešlą, tada sumaišoma su sviestu, cukrumi ar sūriu, paprastai dar pridedama pieno, kad tešla taptų purnesnė. Šaukštas tešlos paskleidžiamas ant kukurūzų lapo, suvyniojamas į tvarkingą paketėlį ir surištas, po to garinamas, kol tešla sustingsta. Lapas yra tik apvalkalas ir nevalgomas: jį nuvynioja, o minkštus kukurūzus valgo iš vidaus. Saldžios ir sūrios humitos gaminamos iš tos pačios tešlos, o cukraus ir sūrio santykis kiekvienoje virtuvėje skiriasi.

Kaip jis patiekiamas

• Šiltas, tiesiai iš garintuvo, lapas nuvyniojamas prie stalo.
• Saldus arba sūrus, priklausomai nuo recepto, dažnai valgomas pusryčiams ar kaip užkandis.
• Valgomas šaukštu arba rankomis, lapas atidedamas į šalį ir nevalgomas.

Kaip įrašyti į meniu

• Aiškiai nurodykite įdarą: saldžios kukurūzų humitos su cukrumi arba kukurūzų humitos su sūriu. Jei siūlote abi versijas, pateikite jas kaip atskirus patiekalus.
• Pažymėkite pieną. Klasikiniame recepte yra sviesto, pieno ir sūrio, todėl kiekvienoje humitoje pienas turi būti pažymėtas kaip alergenas.
• Jei naudojate sūrį, nurodykite, kokį, kad svečiai galėtų įvertinti, ar jiems tinka.
• Nurodykite, kad lapas yra apvalkalas ir prieš valgant nuimamas, kad svečiai nesitikėtų jo suvalgyti.
• Nurodykite, kad patiekalas garinamas, todėl jo tekstūra minkšta, o ne traški.