Beigelis

Beigelis – tai tankus kviečių tešlos žiedas, trumpai virtas, o paskui iškeptas, kol pluta taps blizgi ir tampri. Jo šaknys – lenkų ir žydų virtuvėje, tačiau JAV jis geriausiai žinomas kaip delikatesų duona, kurią per pusryčius ir pietus pjaustoma ir įdaroma. Žiedo forma ir virimo etapas jį skiria nuo minkštos duonos bandelės.

Kas tai iš tikrųjų

Beigelis gaminamas iš standžios kviečių tešlos: miltų, vandens, mielių, druskos ir šiek tiek cukraus. Tešla rankomis suformuojama į žiedą, paliekama pastovėti, tada trumpai verdama vandenyje prieš dedant į orkaitę. Virimas suformuoja išorę, todėl pluta tampa tvirta ir blizgi, o vidus išlieka tankus ir tamprus. Kepėjai keičia virimo trukmę ir cukraus kiekį. Sezamo ar aguonų sėklos – pasirinktinis priedas, o ne pagrindinės tešlos dalis.

Beigelis yra duona, o ne saldi bandelė. Jo paprastoje formoje nėra vaisių ar grietinės įdaro, o klasikinėje tešloje nėra kiaušinio ar pieno. Yra saldesnių beigelių, bet jie yra tos pačios technikos variantai.

Kaip jis patiekiamas

• Šiltas arba paskrudintas, paprastai perpjautas per pusę prieš patiekiant.
• Su kreminiu sūriu, sviestu ar rūkyta žuvimi, kaip pusryčiai ar brunčas.
• Supjaustytas ir sudėtas į delikatesų sumuštinį per pietus.

Kaip įrašyti į meniu

• Pavadinkite duoną kaip virtą ir kepta kviečių žiedą ir nurodykite, ar jis paprastas, ar pabarstytas sėklomis.
• Nurodykite kviečius. Sėklų danga įneša sezamo ar aguonų, kuriuos reikia nurodyti atskirai.
• Įvardykite kiekvieną įdarą. Kreminis sūris įneša pieno, rūkyta žuvis – žuvies, ir kiekvienas turi būti nurodytas.
• Klasikinė tešla yra veganiška, tačiau kai kurios kepyklos tepa plutą kiaušiniu ar deda pieno produktų, todėl prieš tai tvirtinant patikrinkite.