Harcha

Harcha – tanki, auksinė manų kruopų duona, kepama ant plokštės ir turinti išskirtinę grūdėtą plutelę. Ji perpjaunama ir dar šilta patepama sviestu. Tai paprasti Maroko pusryčiai. Tešlą kelia kepimo milteliai, o ne mielės, todėl ji paruošiama gerokai greičiau už daugumą duonų – tai tikras kasdienis, o ne iš anksto suplanuotas kepinys.

Kas tai iš tikrųjų

Stambios manų kruopos sumaišomos su sviestu, pienu ir trupučiu kepimo miltelių į minkštą, truputį trapią tešlą. Ji paplojama ir formuojama į skritulius, o ne ilgai minkoma kaip mielinė duona. Prieš kepant kiekvienas skritulys papildomai įspaudžiamas į sausas manų kruopas, tada dedamas ant karštos sausos arba lengvai pateptos plokštės. Lėtai kepamas iš abiejų pusių, kol tampa sodriai auksinis; manų kruopų sluoksnis suteikia išorei būdingą grūdėtą ir lengvai traškią tekstūrą. Kadangi mielių nėra, visas procesas nuo tešlos sumaišymo iki iškeptos duonos užtrunka tik dalį įprasto kepalo gaminimo laiko.

Išorinė manų kruopų danga, ne vien kruopos tešloje, suteikia harcha jos tekstūrą. Būtent papildomas sausų kruopų sluoksnis sukuria būdingą grūdėtą plutelę; be jo iškepta duona būna glotnesnė ir praranda svarbią savo patrauklumo dalį.

Kaip jis patiekiamas

• Šilta, perpjaunama ir gausiai tepama sviestu, medumi arba uogiene.
• Kaip pusryčiai, šalia patiekiant mėtų arbatos.
• Kartais įdaroma sūriu kaip pikantiška versija.

Kaip įrašyti į meniu

• Pažymėkite kviečius ir pieno produktus.
• Pagal įprastą receptą duona vegetariška.
• Nurodykite, jei šalia paprastos, sviestu pateptos duonos galima rinktis pikantišką, sūriu įdarytą versiją.