Mujaddara

Mujaddara – lęšiai ir ryžiai, kartu virti iki minkštumo ir užbaigti didele karamelizuotų svogūnų krūva. Tai senas Levanto patiekalas, kurį kai kas – arba į jį panašius valgius – sieja su Pradžios knygoje minimais „lęšių viralais“. Nuo tada jis išliko svarbiu kasdieniu valgiu visame regione.

Kas tai iš tikrųjų

Rudieji lęšiai pirmiausia verdami, kol beveik suminkštėja, tada į tą patį puodą su papildomu vandeniu sudedami ryžiai ir kartu verdami, kol abu ingredientai minkšti, o patiekalas sutirštėjęs iki plovo ir košės tarpinės konsistencijos. Atskirai gausus kiekis plonai pjaustytų svogūnų lėtai kepamas alyvuogių aliejuje, kol tampa tamsiai rudas, visiškai karamelizuotas ir kone saldus. Prieš patiekiant svogūnai gausiai sukraunami ant viršaus.

Svogūnų ir lęšių su ryžiais santykis turi būti dosnus, ne vien papuošimui – be rimtos svogūnų krūvos mujaddara praranda didžiąją dalį esmės.

Kaip jis patiekiamas

• Šiltas arba kambario temperatūros, karamelizuoti svogūnai aiškiai matomi ant viršaus.
• Su šaukštu paprasto jogurto šalia, atsveriančio svogūnų saldumą.
• Kaip sotus savarankiškas pagrindinis valgis arba garnyras prie keptos mėsos ar žuvies.

Kaip įrašyti į meniu

• Paminėkite, kad patiekalas savaime veganiškas – tai sotus pasirinkimas tarp mėsos gausių patiekalų.
• Pasakykite, kad svogūnų užpilas gausus; jo turi būti rimtas sluoksnis, ne tik pabarstymas.
• Nurodykite, kad patiekalas gerai išsilaiko ir pašildomas, kitaip nei daugelis ryžių valgių; tai svarbu pasiruošimui iš anksto.
• Paminėkite, kad likusi mujaddara tradiciškai valgoma šalta kitą dieną – tai įprasta, ne kompromisas.