Baklava

Baklava – tai dešimtys plonyčių tešlos sluoksnių su maltais riešutais, iškeptų svieste ir sulaistytų sirupu. Tai žinomiausias Turkijos desertas, plačiai paplitęs ir Osmanų bei Artimųjų Rytų kulinarinėje tradicijoje. Jo gamyba reikalauja meistriškumo, todėl dauguma restoranų baklavą perka iš specializuotų kepėjų, o ne gamina savo virtuvėje.

Kas tai iš tikrųjų

Jufkos (filo) lakštai kočiojami, kol tampa beveik permatomi, tada sluoksniuojami – dažnai jų būna keturiasdešimt ar daugiau. Tarp sluoksnių tepamas sviestas, o viduryje dedamas maltų pistacijų arba graikinių riešutų įdaras – vienas arba kitas, ne abu kiekvienoje porcijoje. Antepo recepte tešloje yra ir kiaušinių. Kepama, kol pagelsta, o cukraus sirupas užpilamas jau iškepus: pagal vieną tradicinį būdą atvėsęs sirupas pilamas ant karšto kepinio, kad sluoksniai liktų traškūs, o kiti kepėjai daro priešingai.

Sirupui naudojami cukrus, vanduo ir citrina; registruotame Antepo recepte naudojamas cukraus sirupas, o ne medus, nors kitur baklava dažnai gaminama su medumi. Esmė – tinkama pusiausvyra: per mažai sirupo, ir baklava bus sausa; per daug – sluoksniai suminkštės.

Gaziantepas laikomas Turkijos baklavos etalonu, o Antep Baklavası turi ES saugomos geografinės nuorodos statusą, o apsauga galioja šiam pavadinimui ir receptui, o ne baklavai apskritai.

Kaip jis patiekiamas

• Nedidelėmis porcijomis, supjaustyta rombais arba kvadratais – ji labai soti.
• Su arbata arba turkiška kava, retai valgoma viena.
• Įvairių rūšių: susukta sarma arba şöbiyet su grietinėlės įdaru.
• Kartais patiekiama su kaymak (tiršta grietinėle).

Kaip įrašyti į meniu