Clafoutis

Clafoutis – sveikos vyšnios, kepamos tirštoje, kremą primenančioje tešloje, kol viršus iškyla ir sutvirtėja kaip tvirtas flanas. Tai Limuzeno kaimo desertas, tradiciškai ruošiamas vyšnių neišėmus kauliukų. Sakoma, kad kepant kauliukai tešlai suteikia vos juntamą migdolų natą, todėl puristai mano, jog išėmus juos prarandama patiekalo esmė.

Kas tai iš tikrųjų

Paprasta kiaušinių, pieno, cukraus ir trupučio miltų tešla, labiau primenanti tirštą blynų tešlą ar flano mišinį nei pyrago tešlą, užpilama ant gausaus sveikų vyšnių sluoksnio, sudėto į sviestu pateptą kepimo indą. Kepant tešla aplink vaisius iškyla ir sutvirtėja į kremą ir lengvą pyragą primenančią tekstūrą. Kraštai pakyla labiau nei vyšnių pilnas vidurys.

Kauliukų palikimas yra tikra tradicija, o ne neapsižiūrėjimas. Jei patiekiate taip, aiškiai nurodykite meniu – šios tradicijos nežinantys svečiai gali atsikąsti nesitikėdami kauliukų.

Kaip jis patiekiamas

• Šiltas, tiesiai iš kepimo indo, apibarstytas cukraus pudra.
• Riekelėmis arba kabinamas į porcijas; vyšnios matomos visame kepinyje.
• Tradiciškai su paliktais kauliukais, tačiau kai kurios virtuvės patogumui renkasi juos išimti.

Kaip įrašyti į meniu

• Pažymėkite glitimą, kiaušinius ir pieno produktus – jų yra kremiškoje tešloje.
• Aiškiai parašykite, ar vyšnios be kauliukų, ar sveikos, kad svečias žinotų prieš atsikąsdamas.
• Nurodykite, kad geriausia valgyti šiltą, ką tik iš orkaitės; atšaldžius ir pašildžius tekstūra nemaloniai sukietėja.
• Paminėkite, jei naudojate kitą vaisių, pavyzdžiui, slyvas ar abrikosus: prancūzų tradicijoje toks variantas techniškai turi kitą vardą – flaugnarde.