Sfogliatelle

Sfogliatelle – kriauklės formos pyragaitis iš popieriaus plonumo traškių sluoksnių su saldintų manų kruopų ir ricottos įdaru, kvepiančiu cukruotais citrusais. Tai Neapolio konditerija, o pavadinimas pažodžiui reiškia „daug mažų lapelių“ – taip apibūdinami dešimtys plonų, atskirų kevalo sluoksnių, tai ne perkeltinė išraiška.

Kas tai iš tikrųjų

Standi tešla ištempiama ir iškočiojama į permatomai ploną lakštą, sandariai suvyniojama į ilgą ritinį ir paliekama pailsėti, vėliau supjaustoma ritinėliais ir rankomis suformuojama į kūgį. Kiekvienas kūgis išsiskleidžia rievėtais, vėduoklės pavidalo sluoksniais – tais „lapeliais“ – ir užpildomas virtų manų kruopų, ricottos, kiaušinio, cukraus ir cukruotų citrusų ar citrinos žievelės mase, o tada kepamas, kol sluoksniai atsiskiria į labai traškų, beveik trapų kevalą.

Kevalas įkandus turi subyrėti į atskirus sluoksnius, o ne būti vien šiurkštus. Jei sluoksniai susilieja į vientisą minkštą pluta, prarandama būtent ta tekstūra, nuo kurios pyragaitis gavo pavadinimą ir kuria jis remiasi.

Kaip jis patiekiamas

• Šiltas, tiesiai iš krosnies, pabarstytas cukraus pudra.
• Kaip pusryčių ar ryto kepinys, įprastas Neapolio kavinėse.
• Visas, rankomis, nes pjaustant trapus kevalas dažnai sutrinta.

Kaip įrašyti į meniu

• Nurodykite glitimą, kiaušinius ir pieno produktus – kevalas ir įdaras juos turi visus.
• Parašykite, kad geriausia valgyti šiltą ir šviežią, nes atvėsęs kevalas pastebimai suminkštėja.
• Paminėkite byrantį, sluoksniuotą kevalą kaip būdingiausią tekstūrą – meniu aprašyme ją lengva nuvertinti.
• Nurodykite, ar siūloma ir apvali įdaryta versija be sluoksniuoto kevalo, nes kai kurios kepyklos tuo pačiu pavadinimu parduoda paprastesnį supaprastintą variantą.

Čia nurodyti ingredientai, alergenai ir mitybos informacija apibūdina įprastą receptą. Tai nėra konkrečiam restoranui privalomas pareiškimas: receptai, porcijų dydžiai ir naudojami produktai gali skirtis.