Sfogliatelle

Sfogliatelle – kriauklės formos pyragaitis iš popieriaus plonumo traškių sluoksnių su saldintų manų kruopų ir ricottos įdaru, kvepiančiu cukruotais citrusais. Tai Neapolio konditerija, o pavadinimas pažodžiui reiškia „daug mažų lapelių“ – taip apibūdinami dešimtys plonų, atskirų kevalo sluoksnių, tai ne perkeltinė išraiška.

Kas tai iš tikrųjų

Standi tešla ištempiama ir iškočiojama į permatomai ploną lakštą, sandariai suvyniojama į ilgą ritinį ir paliekama pailsėti, vėliau supjaustoma ritinėliais ir rankomis suformuojama į kūgį. Kiekvienas kūgis išsiskleidžia rievėtais, vėduoklės pavidalo sluoksniais – tais „lapeliais“ – ir užpildomas virtų manų kruopų, ricottos, kiaušinio, cukraus ir cukruotų citrusų ar citrinos žievelės mase, o tada kepamas, kol sluoksniai atsiskiria į labai traškų, beveik trapų kevalą.

Kevalas įkandus turi subyrėti į atskirus sluoksnius, o ne būti vien šiurkštus. Jei sluoksniai susilieja į vientisą minkštą pluta, prarandama būtent ta tekstūra, nuo kurios pyragaitis gavo pavadinimą ir kuria jis remiasi.

Kaip jis patiekiamas

• Šiltas, tiesiai iš krosnies, pabarstytas cukraus pudra.
• Kaip pusryčių ar ryto kepinys, įprastas Neapolio kavinėse.
• Visas, rankomis, nes pjaustant trapus kevalas dažnai sutrinta.

Kaip įrašyti į meniu

• Nurodykite glitimą, kiaušinius ir pieno produktus – kevalas ir įdaras juos turi visus.
• Parašykite, kad geriausia valgyti šiltą ir šviežią, nes atvėsęs kevalas pastebimai suminkštėja.
• Paminėkite byrantį, sluoksniuotą kevalą kaip būdingiausią tekstūrą – meniu aprašyme ją lengva nuvertinti.
• Nurodykite, ar siūloma ir apvali įdaryta versija be sluoksniuoto kevalo, nes kai kurios kepyklos tuo pačiu pavadinimu parduoda paprastesnį supaprastintą variantą.