Panna cotta

Panna cotta – pasaldinta grietinėlė, sutvirtinta nedideliu kiekiu želatinos tiek, kad vos išlaikytų formą; išversta iš formelės ji virpa lėkštėje. Pavadinimas paprasčiausiai reiškia „virta grietinėlė“. Kiaušinių kremo čia visai nėra – tuo desertas ir skiriasi nuo crème brûlée ar crème caramel.

Kas tai iš tikrųjų

Grietinėlė, cukrus ir vanilė kartu švelniai pašildomi, kol cukrus ištirpsta. Įmaišoma tik tiek suminkštintos želatinos, kad mišinys atvėsęs sustingtų – kur kas mažiau nei tvirtai želei, nes deserto tikslas yra vos formai palaikyti pakankamas stingimas. Masė sustingdinama atskirose formelėse, tada jos trumpam pamerkiamos į šiltą vandenį ir tvirtai stuksenamos, kad desertas iškristų į lėkštę.

Virpėjimas yra geros panna cotta išbandymas. Per tvirtai sustingusi ji valgoma kaip guminė žele; tinkama turi sudrebėti pajudinus lėkštę ir beveik be pasipriešinimo pasiduoti šaukštui.

Kaip jis patiekiamas

• Išversta iš formelės į lėkštę prieš pat patiekiant.
• Su vaisių tyre, karamele ar uogų kompotu ant viršaus arba aplink.
• Atšaldyta, niekada kambario temperatūros, nes stingimui palaikyti reikalinga šalta temperatūra.

Kaip įrašyti į meniu

• Pažymėkite pieno produktus – visas pagrindas yra grietinėlė.
• Nurodykite, su kuo patiekiama; padažas ar vaisių priedas labiausiai skiriasi pagal versiją.
• Paminėkite, kad be kiaušinių, skirtingai nei keptas kremas – kai kurie svečiai to specialiai ieško.
• Pasakykite, kad tekstūra turi minkštai virpėti, o ne būti tvirtos žele konsistencijos; per standžiai sutvirtinta panna cotta prasilenkia su tikslu.

Čia nurodyti ingredientai, alergenai ir mitybos informacija apibūdina įprastą receptą. Tai nėra konkrečiam restoranui privalomas pareiškimas: receptai, porcijų dydžiai ir naudojami produktai gali skirtis.