Ghormeh sabzi

Ghormeh sabzi – tamsiai žalias žolelių troškinys iš petražolių, kalendrų ir ožragių, kelias valandas verdamas su raudonosiomis pupelėmis, džiovintomis citrinomis ir aviena. Beveik bet kurio iranietičio paklausus, koks yra mylimiausias šalies patiekalas, dažniausiai paminimas šis troškinys, o ne garsesni ryžių patiekalai ar kebabai.

Kas tai iš tikrųjų

Didelis kiekis šviežių žolelių – pagrindą sudaro petražolės ir kalendros, o ožragių lapai suteikia savitą, vos kartoką gilumą – lėtai kepinamas aliejuje, kol gerokai patamsėja ir sumažėja. Taip skonis susikoncentruoja kur kas labiau, nei leistų manyti vien žalios žolelės. Aviena apkepinama atskirai, tada sudedama kartu su raudonosiomis pupelėmis ir sveikomis džiovintomis citrinomis. Šios prieš tai pamirkomos ir praduriamos, kad per visą troškinį pasklistų rūgštus, fermentuoto citrusinio vaisiaus skonis. Visas puodas kelias valandas lėtai verda, kol aviena suminkštėja, o žolelės susilieja į tirštą, sodriai žalią padažą.

Žolelių pakepinimas labiau nei bet kuris kitas žingsnis skiria gerą ghormeh sabzi nuo vidutiniško. Skubinant pradžią, kai šviežios žolelės aliejuje susitraukia ir patamsėja, baigtas troškinys būna žolinis ir skystas, o ne gilus bei koncentruotas. Didžioji patiekalo charakterio dalis atsiranda būtent per šį laiką.

Kaip jis patiekiamas

• Karštas, gausiai uždėtas ant garintų basmati ryžių.
• Su papildoma džiovinta citrina arba šviežios citrinos skiltele šalia.
• Kaip pagrindinis patiekalas – tikras kasdienis valgis Irano namuose.

Kaip įrašyti į meniu

• Pagrindiniame recepte savaime nėra didžiųjų alergenų.
• Įvardykite naudojamas žoleles; ypač ožragės ne visiems svečiams pažįstamos, bet patiekalui būtinos.
• Paminėkite džiovintą citriną – jos savitas rūgštumas nustebina sodresnio, įprasto troškinio tikintįsi svečią.

Čia nurodyti ingredientai, alergenai ir mitybos informacija apibūdina įprastą receptą. Tai nėra konkrečiam restoranui privalomas pareiškimas: receptai, porcijų dydžiai ir naudojami produktai gali skirtis.