Djagacida

Djagacida – tai tiršta Kabo Verdės troškinys iš kukurūzų miltų, pupelių ir moliūgų, išvirtas iki tirštumo. Jis kilęs iš Kabo Verdės salų, esančių prie Afrikos vakarinės pakrantės, kur kukurūzai ir kukurūzų miltai jau seniai yra pagrindinis maistas. Tai vienas iš būdų, kaip salose kukurūzų miltai paverčiami sotiu kasdieniu patiekalu.

Kas tai iš tikrųjų

Kukurūzų miltai įmaišomi į puodą su inkstinėmis pupelėmis, kubeliais pjaustytu moliūgu, smulkintu svogūnu ir česnaku. Mišinys lėtai troškinamas, kol daržovės suminkštėja, o pupelės visiškai įkaista, ir virinamas tol, kol troškinys sutirštėja taip, kad į jį galima įkišti stovintį šaukštą. Kukurūzų miltai suteikia patiekalui tekstūros, todėl rezultatas yra tankus ir sotus, o ne skystas.

Kadangi djagacida išvirta iki tirštumo, ji labiau primena storą košę nei sriubą, o pupelės ir moliūgas dubenyje lieka gerai matomi.

Kaip jis patiekiamas

• Karštas, porcijomis dubenyje arba giliame lėkštėje.
• Valgomas šaukštu kaip pagrindinis patiekalas.
• Klasikine forma – be priedų; visi papildomi patiekalai nurodomi meniu atskirai.

Kaip įrašyti į meniu

• Nurodykite pagrindinius ingredientus pilnai: kukurūzų miltai, inkstinės pupelės ir moliūgas, kad svečiai žinotų, iš ko pagamintas troškinys.
• Jei virtuvė gamina jį be mėsos, apibūdinkite kaip pupelių ir moliūgų troškinį. Jei į jį dedama dešrelių, mėsos ar žuvies, nurodykite tą baltymą, nes patiekalas tada pakinta.
• Klasikinėje receptūroje nėra dažniausiai pasitaikančių alergenų. Nurodykite visus sultinius, riebalus, pieno produktus, mėsą ar žuvį, kuriuos virtuvė prideda.
• Pasakykite, kad patiekalas išvirtas iki tirštumo ir pateikiamas karštas, kad svečiai nesitikėtų plonos sriubos.